Kai mūsų pečius užgula per daug atsakomybių, o protas pavargsta nuo įtampos…
Sutikite, dabartinė geopolitinė situacija, vis greitėjantis gyvenimo tempas, atsakingos užduotys darbe ir pečius slegianti atsakomybių gausa – tai emocinis bagažas, kurį dažnas iš mūsų su savimi nešiojamės nuo aušros iki sutemų..
Nors kiekvienas iš mūsų su šiais iššūkiais tvarkomės skirtingai, tačiau visuomet prisiminsiu, kaip pirmą kartą apsilankiau miško maudynių praktikoje: dideližingsniai, pavymui plačiai mojuojamos rankos, tempas, rimtas, dūzgiančios nuoatsakomybių mintys ir sunkūs pečiai buvo mano kompanionai.
O tada ilgainiui užplūdo tas eureka momentas. Sulėtėjimas. Akys ėmė matyti, ausys – girdėti, nosis – užuosti, pirštai – pajusti, o liežuvis – ragauti. Atbudo pojūčiai, tolygėjo kvėpavimas, trumpėjo žingsniai.
Miško maudynės – tai streso valdymas gamtos ir savimonės pagalba.
Miške mes kvėpuojame ne tik grynu deguonimi, bet ir medžių bei augalų skleidžiamais aromatais bei eteriniais aliejais, kurie teigiamai veikia mūsų psichoemocinę savijautą.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žalia spalva mažina įtampą, depresiją ir nuovargį. (Akers A ir kt., 2012).
Kito tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyviai, kurie leido pakankamai daug laiko miške, turėjo žemesnį kortizolio (streso hormono) lygį bei sumažėjusį kraujospūdį, palyginti su tais, kurie laiką leido miesto aplinkoje.
Šie rezultatai pabrėžia gamtos svarbą streso mažinimui ir psichologinei gerovei. Į miško maudynes per pastaruosius dešimtmečius medicina ėmė žvelgti rimtai. Miško kvapai – fitoncidai – veikia nervų sistemą raminančiai, o lėtas judėjimas miške – aktyvuoja visus įmanomus žmogaus kūno pojūčius ir sugrąžina mus į dabarties akimirką.
Japonų mokslininkas Qing Li atrado, kad laikas miške žymiai padidina kovą su kancerogeninėmis ląstelėmis, mažina streso lygį bei kraujospūdį ir net pagerina miegą bei nuotaiką.
Miško maudynės yra daugiau nei pasivaikščiojimas – tai prevencinė ir faktinė sveikatos apsauga, kurią šiandien taiko net ligoninės ir gydytojai visame pasaulyje.
