Kalbėdami apie ilgaamžiškumą, dažnai ieškome „stebuklingų“ formulių: maisto papildų, dietos ar sporto režimų kombinacijų. Bet vis daugiau tyrimų rodo – vienas iš esminių sveiko gyvenimo trukmės rodiklių yra ne tik kalorijų kiekis ar judėjimo bei kūno biometrikos stebėjimas, o ryšys. Ryšys su kitais ir su pačiu savimi. Ne vienas mokslinis tyrimas patvirtino faktą, apie kurį girdime per mažai – gilūs ryšiai su kitais asmenimis turi įtakos ne tik mūsų psichologijai, bet ir gyvenimo trukmei.
„Blue Zones“ pamoka: bendrystė svarbiau nei dieta
Viena garsiausių ilgaamžiškumo tyrimų sričių – „Blue Zones“ – tai Okinawa (Japonija), Sardinija (Italija), Ikarija (Graikija), Nikoja (Kosta Rika) ir Loma Linda (JAV) sritys, kuriose žmonės gyvena ne tik ilgai, bet ir sveikai. Kodėl šių sričių gyventojai – sveiki ilgaamžiai? Čia žmonės nesiekia tobulumo – jie gyvena paprastai, o kartu ir bendruomeniškai.. Tyrimai atskleidė, kad stiprus socialinis ryšys gali sumažinti ankstyvos mirties riziką net 45 %. Vieno tyrimo duomenys atskleidė, kad socialiniai ryšiai sveikatai svarbesni nei sportas ar rūkymo atsisakymas.
Beje, svarbus ne ryšių kiekis, o jų kokybė. Pavyzdžiui, ilgaamžiai Okinawoje turi moai – nedideles palaikančias draugų grupeles visam gyvenimui. Toks ilgalaikis ir gilus ryšys turi teigiamą įtaką žmogaus būčiai ir ilgaamžiškumui.
Žinoma, ne mažiau svarbus ir vidinis bendravimas su savimi. Ramus pokalbis su savo kūnu. Gebėjimas išbūti tyloje, nemalšinant kiekvienos atėjusios minties šviečiančiuose ekranuose.
Biologinė investicija
Kai kūnas kalba, bet mes neklausome – jame ima tarpti ligos. Stresas, išsekimas ir nerimas dažnai atsiranda tada, kai atitrūkstame nuo savo vidinio ritmo ir netausojame resursų. Tyrimai rodo: savistaba, sąmoningumas ir net dienoraščio rašymas gali sumažinti kraujospūdį ir pagerinti imuninės sistemos veiklą.
Kūrybinės praktikos – piešimas, vaikščiojimas gamtoje, meditacija – ne tik lavina protą, bet ir aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už kūno atsigavimą. Taip organizmas persijungia į režimą, kuriame atstatomos ląstelės, reguliuojami hormonai ir sulėtėja senėjimas.
Beje, moksliniai tyrimai rodo, kad vien buvimas gamtoje, ypač tarp medžių, mažina kortizolio kiekį kraujyje, gerina nuotaiką ir aktyvina prefrontalinę žievę, o tai naudinga net darbe, nes didėja koncentracija. Tai reiškia daugiau vidinės ramybės = mažiau kūno dėvėjimosi. Kartais gali atrodyti, kad būdami lėtai – dykinėjame, tačiau mes kaupiame būtinus resursus, kurie leis mums įgyvendinti dar daugiau. Būtent apie šią biologinę investiciją – lėtą buvimą miške (miško maudynes) jau daugybę metų kalba ir praktikuoja japonai, o dabar ši galimybė prieinama ir Lietuvoje.
Vienatvė ir ryšys
Mokslininkai atskleidžia vis daugiau informacijos apie mūsų bendruomeniškumą. Pasirodo, kad vienatvė tiesiogiai siejama su padidėjusia Alzheimerio, širdies ligų ir depresijos rizika. Bet čia svarbu ne ieškoti kuo daugiau ryšių ir pašnekovų – o ieškoti tikro buvimo.
Ne mažiau svarbus ir įsiklausimas į save. Jei kasdien skiriame laiko sau, esame ryšyje su savo kūnu, emocijomis, gamta – kūnas tai pajunta. Vėlgi, miško maudynės – tai būdas sinchronizuoti su vidiniu savimi ir kartu patirtį bendrumą, kuomet į šį miško nuotykį leidžiamės kartu.
Grupinės miško maudynių praktikos – tai galimybė užmegzti gilias draugystes ir kartu turėti laiką tik sau.