Pabandykite įsivaizduoti: šimtametė močiutė sėdi medinėje trobelėje, į langą atsispindi pušų viršūnės, o ore tvyro švelnus sakų kvapas. Jos žvilgsnis ramus, rankos lengvai sulenktos ant kelių, kvėpavimas gilus, ritmingas. Ji niekur neskuba. Neskubėjo ir pušys – jos augo lėtai, vis užgimstančiuose žieduose kaupė išmintį. Galbūt tarp jų daugiau bendro nei iš pirmo žvilgsnio atrodo? Bet atsakymas ILGAAMŽIŠKUMAS tikrai tinka.
Kaip pasisemti ilgaamžiškumo iš gamtos?
Mokslininkai vis garsiau kalba apie fitoncidus – lakiąsias medžių išskiriamas biologiškai aktyvias medžiagas, skirtas apsisaugoti nuo bakterijų, grybelių ar vabzdžių. Kai mes kvėpuojame miško oru, šias medžiagas sugeria mūsų kvėpavimo takai, o per plaučius jos patenka į kraują ir čia prasideda stebuklas. Medžiagos suaktyvina imuninę sistemą, mažina uždegiminius procesus ir net padeda naikinti vėžines ląsteles. Mes perkame brangius papildus, kurie turėtų atitolinti mūsų senėjimą ir mirtį, kai tikrieji gamtos resursai – nemokami ir itin veiksmingi.
Vos 2 valandos miške net iki 39 proc. padidina kiekį ląstelių, kurios kovoja su virusais, bakterijomis ir net vėžinėmis ląstelėmis, kiekį.. O dar geresnė žinia – šis efektas išlieka iki 7 dienų. Pastebėta ir tai, jog šiltuoju metų laiku fitoncidai išsiskiria daugiau nei žiemą, tad tai būtina išnaudoti atitinkamai.
Bet tai dar ne viskas. Kvėpavimas pačiame miško glūdumoje nėra tik deguonies mainai – tai ritualas, kuriame gamta veikia kaip gilaus poilsio tarpininkas. Sąmoningas kvėpavimas (ypač ramus, gilus kvėpavimas) mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą – t. y., kūnas išeina iš „kovok arba bėk“ režimo ir pereina į ramybės būseną.
Raktas į ilgaamžiškumą – tavo kišenėje
Lėtinis stresas, uždegiminiai procesai ir oksidacinis stresas – visa tai senėjimą spartinantys veiksniai. Tačiau gamta turi savų priešnuodžių. Medžių išskiriami fitoncidai, sąmoningas kvėpavimas, natūralūs miško garsai, žaluma – visa tai veikia sinergetiškai, sukurdami sąlygas, kuriose kūnas pagaliau gali gyti ir atjaunėti. Ieškodami tos jaunystės formulės lyg ir šiek tiek pasiklydome, nes pasirodo reikia tiek nedaug – periodiško, lėto ir sąmoningo buvimo gamtoje – medžių apsuptyje. Lygiai kaip ir ta šimtametė močiutė, kuri kas rytą lėtai praverdavo duris, iškvėpdavo į miško tylą ir savo dienas leisdavo medžių apsuptyje.
Manau, kad ilgaamžiškumas slypi ne piliulėse, o nurimti, sulėtėti, atsistoti ant sąmanų ir giliai įkvėpti. Būti, jausti, patirti. Leiskite sau šią nieko nekainuojančią prabangą.