Miškas man net ne vieta, o būsena. Į jį įžengiu lėtai, su jauduliu, pagarba, be noro kažką pasiekti. Miško maudynės nėra veikla, kuria užpildau laiką. Tai priešingybė viskam, kas šiandien vadinama produktyvumu. Ten nieko nereikia daryti ar pasiekti — tik būti.
Kai sustoju tarp medžių, iš pradžių girdžiu tik savo triukšmą: mintis, planus, vidinį bruzdesį, būna — chaosą. Tačiau miškas kantrus. Jis laukia, kol iškvėpuosiu viską, kas ne mano, išmesiu visą brudą iš galvos, kol vėl imsiu girdėti subtilius garsus, užuosti kvapus, jausti savo širdies ritmą, ir atsiversiu dabarčiai.
Tada pajuntu, kad čia nėra atskirties: aš — ne stebėtoja, o dalis. Dalis visumos, kurią jaučiu visu kūnu, protu, širdimi, kuriančios bendrą buvimą. Gyvenu veikloje, kurią labai myliu, kurioje randu tikrąją prasmę.
#miškomaudynės #gerasavijauta