Apie mane
Ne tik gamta, bet ir žmogus patiria gyvenimo cikliškumą. Taip jau atsitiko, kad sulaukus 50-ties mano gyvenimo ratas tarsi apsisuko. Vaikystėje išgyventa meilė gamtai manyje atgimė atradus miško maudynes. Po kelerių dešimtmečių pagaliau pajutau, kad grįžtu NAMO!
Manoji kelionė prasidėjo Ignalinoje, krašte, kur plyti 209 ežerai, kur anuomet buvo daug nepaliestos, pasakiškos gamtos. Dažnai būdavau pas senelius, tad atmintyje įsirėžę ne tik prisiminimai apie miškus, vešlias pievas, žvejybą, grybavimą, uogavimą drauge su jais – dar dabar regiu gamtos vaizdus, jaučiu tuos kvapus ir pamenu garsus. Vienas iš ankstyvųjų prisiminimų – kaip su seneliu irstydavomės valtimi Gavio ežere, tuomet vadinamu Auksiniu. Tokį vardą jis gavo dėl tyro vandens: pačiame jo vidury matėsi smėlėtas dugnas.
Senelių „pasakų namelį“ prie ežero, kur žydėjo mano vaikystė, sovietinė valdžia nugriovė. Ir toje vietoje, iškirtę pušis, pastatė skalbyklą. Stiklo skaidrumo ežeras buvo užterštas. Seneliai gavo kitą sklypą, pasistatė naują namą, o aš su tėvais išsikėliau gyventi į Ukmergę, bet per kiekvienas atostogas skubėdavau pas senelius į Ignaliną. Kaip dabar pamenu tuos uogų kekėmis aplipusius šermukšnius, grybavimą ir malonius darbus senelės darže ir gėlyne. Taip tęsėsi iki tol, kol pakėliau sparnus į Vilnių, į VU Matematikos fakultetą.
Labai anksti pasukau į verslą, o tada gyvenimas įgijo dar didesnį pagreitį – kelionės, verslo plėtra, rutina miesto apsuptyje. Sukausi gyvenimo centrifugoje ir atrodė, kad ji niekada nesustos. 2002 metais įstojau į vadybos magistratūros studijas ISM, vėliau į Psichologijos akademiją, o tada iš naujo save atradau motinystėje.
Tuomet mano akiratyje atsirado miško maudynės. Ryškiai pamenu tą pirmąjį užsiėmimą. Amžinai skubanti miestietė įžengė į mišką. Platūs rankų mostai, dideli žingsniai, koncentracija į pašalinius garsus ir mintys: „Na, kaip čia viskas lėtai ir kas toliau bus.“ Praktikuojant nurimo protas, sulėtėjo judesiai, atsirado atida savo pojūčiams, vidinis lengvumas. Tą pokytį jutau ne vieną dieną, tad nebenorėjau vidinės šviesos ir pozityvios energijos srauto paleisti. Pradėjau domėtis jau senokai Japonijoje praktikuojama shinrin-yoku – lietuviškai „miško maudynėmis“. Mano nuostabai ir džiaugsmui, atradau, kad jau trečius metus Lietuvoje vyksta miško terapijos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Tai 480 akademinių valandų teorijos ir praktikos kursas, kuriame patyrę dėstytojai, medikai, mokslininkai ir net miškininkai dalijasi žiniomis apie miško naudą žmogaus organizmui.
Dabar jūsų eilė patirti šį pokytį…
